spurstelti

spùrstelti, -ia (-i), -ėjo 1. žr. spurstelėti 2: Mažas paukštelis spursteli iš tankmės ir, nutūpęs pušelės viršūnėn, išgąstingai žvalgosi rš. | prk.: Duris kam suvarsčius, visų akys tuoj spurstelia nuo raidžių lyg laukdamos kokio netikėto svečio rš. 2. žr. spurstelėti 3: Jeigu tėmyji kokį vaikiną tave (žvirblį) pamačius o lenkiantis prie žemės [akmens], tai labai čėsas spurstelt BsPI136(Rg).